Fęrsluflokkur: Trśarbrögš

Pįskarnir eiga ekki ašeins aš vera minningardagur...

Lifandi von

http://activated-europe.com/is/lifandi-von/

02-Living.Hope

Ég óx upp į kristnu heimili og hef žekkt pįskasöguna frį žvķ ég var barn en žaš var ekki fyrr en ķ fyrra aš ég uppgötvaši hvaša merkingu pįskar hafa fyrir mig persónulega.

Į sķšustu pįskum dvöldu hugsanir mķnar ekki viš dżrš upprisu Krists, sigur góšs yfir hinu illa né jafnvel viš bjarta dagrenningu fyrir utan gluggann minn. Ašeins einni viku įšur hafši besta vinkona mķn hringt og fęrt mér žęr sorglegu fréttir aš pabbi hennar hefši oršiš brįškvaddur nóttina įšur. Hugur minn var enn ķ sjokki og ég harmi slegin. Hvernig gat lķf tekiš svo skyndilegan enda įn žess aš hęgt vęri aš segja sķšustu oršin eša kvešja. Mér varš hugsaš til barnabarnanna sem munu vaxa śr grasi įn žess aš žekkja afa sinn og mér varš hugsaš til vinkonu minnar sem mun ekki lengur njóta stušnings né rįšlegginga föšur sķns og ekkjunnar sem myndi sakna elskulegrar nęrveru eiginmanns sķns.

Žegar ég las Biblķufręšslurit um pįskana žar sem sagt var ķtarlega frį sķšustu klukkustundzunum ķ lķfi Jesś, krossfestingunni og upprisunni, datt mér skyndilega ķ hug aš dauši Frelsarans hefur ķ augum vina og lęrisveina virst vera žaš hręšilegasta sem gęti gerst. Samt umbreyttist žaš yfir ķ dįsamlegasta kraftaverk sem unnt var aš ķmynda sér: Sigur Krists yfir daušanum. Ef von hlaust af svo hręšilegum atburši er hęgt aš finna slķka von nś į dögum? Ég hugsaši til vinkonu minnar sem žjįšist. Hvar var vonin ķ svona hörmulegum og ótķmabęrum dauša?

Augu mķn stašnęmdust į Biblķuversi: “endurfętt oss til lifandi vonar fyrir upprisu Jesś Krists frį daušum.” Žegar ég hugleiddi žessi orš gerši ég mér ljóst aš kraftaverki pįskanna lauk ekki fyrir 2000 įrum meš upprisu Jesś. Kraftaverkiš hefur haldiš įfram og boriš meš sér skilaboš um lifandi von gegnum aldirnar og yfir ķ 21. öldina.

Žaš skiptir ekki mįli hversu dimmar horfur eru nś į dögum, nż, stórkostleg dagrenning nįlgast. Žegar Jesśs bjó sig undir aš yfirgefa lęrisveina Sķna, gerši Hann žaš meš žeim oršum aš vegna žess aš Hann lifir, lifa žeir (og viš) einnig.

Pįskarnir eiga ekki ašeins aš vera minningardagur sem haldinn er einu sinni į įri, heldur eru žeir lifandi von ķ hjarta okkar allt įriš. Eins örugglega og aš sólin rķs į morgnana getum viš sagt skiliš viš žį sorg og žjįningu sem viš stöndum frammi fyrir og risiš upp aftur meš endurnżjašri trś og huggun ķ eilķfum kęrleika Gušs.

  1. 1 Pétursbréf 1:3 ā†©
  2. Sjį Jóhannes 14-19 ā†©

 


Ekkert nema dęmigerš valdabarįtta.

Easter—Yesterday, Today, and Forever!

Pįskar-ķ gęr, ķ dag og aš eilķfu!

Samantekiš efni eftir Peter Amsterdam 

Hvaša skilning lögšu upprunalegir lęrisveinar Jesś į upprisuna, allir žeir sem trśšu į hann į mešan hann bjó hér į jöršu? Hvernig tślkum viš žetta nś į dögum?

Um žaš leyti sem Jesśs neytti sinnar sķšustu kvöldmįltķšar, įsamt fylgjendum sķnum ašeins nokkrum klst. įšur en hann var handtekinn, sakfelldur og dęmdur til dauša, gįtu žeir skiliš aš Jesśs vęri hinn raunverulegi Messķas (frelsarinn sjįlfur) sem spįmenn Gamla Testamentisins höfšu sagt fyrir um. Samt sem įšur var skilningur žeirra nokkuš frįbrugšinn žeim sem viš žekkjum ķ dag.

Gyšingar ķ Palestķnu į fyrstu öld trśšu žvķ statt og stöšugt aš Guš myndi senda žeim Messķas og samkvęmt  tślkun žeirra į Ritningunni įttu žeir viš jaršneskan konung sem leysa myndi Ķsrael undan kśgun og yfirrįšum annarra žjóša sem beittu žį ofbeldi įržśsundum saman. Samkvęmt žessum skżringum įtti land fyrirheitanna aš vera jaršneskt rķki.

Skilningur lęrisveinanna aš Jesśs vęri Messķas til andlįts hans var enn sį sami og sama tślkunin. Žeir bjuggust viš žvķ aš Jesśs myndi verša smuršur til jaršnesks konungs ķ landi Ķsraels. Žetta hefur fastlega veriš hvatningin į bak viš beišni žeirra bręšra Jakobs og Jóhannesar aš fį aš sitja til hęgri viš Jesś og til vinstri handar viš hann žegar hann kęmist til valda. Meš öšrum oršum, žeir vildu fį stöšur frammįmanna žegar hann 

myndi rįša rķkjum ķ Ķsrael. Jafnvel eftir upprisuna, létu žeir samt sem įšur ekki af aš spyrja Jesś hvenęr hann myndi endurreisa Ķsrael eins og žaš vęri jaršneskt rķki.

Nżafstašnir atburšir żttu undir tilhlökkun žeirra. Žegar žeir sįu stóra hópa fólks flykkjast inn til Jerśsalem yfir pįskahįtķšina veifa pįlmagreinum og hylla Jesś sem konung. Žaš hlżtur aš hafa veriš spennandi fyrir lęrisveinana! Žeir pķlagrķmar sem ekki vissu hver hann var eša hvaš vęri eiginlega aš gerast beindu spurningum sķnum aš fylgjendunum sem svörušu: „Žaš er spįmašurinn Jesśs.“ Allan tķmann sem hann starfaši, lęknaši Jesśs fjölda sjśkra, mettaši žśsundir į yfirnįttśrulegan hįtt, talaši Gušs Orš meš valdi, og hann hafši nżlega reist vin sinn Lazarus upp frį daušum. Vinsęldir hans voru ķ hįmarki og svo viršist sem fólk hafi haft miklar vęntingar um aš hann vęri hinn vęntanlegi Messķas.

Žrįtt fyrir žetta allt saman var öllum žaš augljóst aš hér var ekki allt meš felldu. Innan fįrra daga var Jesśs ranglega įkęršur og grimmilega tekinn af lķfi eins lķtillękkandi og hęgt var. Messķasi var ętlaš aš draga heišingjana fyrir dóm en ekki aš žola sjįlfur óréttvķsi af žeirra völdum.

Žś getur rétt ķmyndaš žér hversu hrikaleg žessi įtakanlega atburarįs hlżtur aš hafa veriš fyrir lęrisveinana! Kennimašurinn sem žeir fylgdu, įstkęri Meistari žeirra sem žeir voru vissir um aš vęri Messķas, var dįinn. Žeir įttu viš mikla óvissu aš strķša og skorti kjark til aš standast žessa raun, en eins og sjį mįtti į tveimur žeirra sem voru į göngu ķ žorpinu Emmaus į degi upprisunnar. Hinn upprisni Jesśs nįlgašist žį og hóf göngu meš žeim. Ķ tengslum viš aš segja frį atburšunum sem voru aš gerast, sögšu žeir: „Vér vonušum, aš hann vęri sį, er leysa mundi Ķsrael.“ Žeir voru vondaufir og harmi slegnir vegna dauša hans.

Upprisan kom til meš aš breyta žessu öllu! Guš vakti hinn svokallaša ā€›misheppnaša’ Messķas upp frį daušum. Žaš hafši ekki veriš gert rįš fyrir žvķ hjį Gyšingum aš Messķas yrši reistur upp frį daušum, svo žaš leit ekki śt fyrir aš lęrisveinarnir eša Gyšingar almennt vęru aš bķša eftir aš sjį hvort Jesśs myndi uppfylla nokkra spįdóma ķ žvķ efni.

Stuttu fyrir atburšina hafši ęšsti presturinn komist aš žeirri nišurstöšu aš Jesśs skyldi deyja og męlti: „Ef vér leyfum honum aš halda svona įfram, munu allir trśa į hann, og žį koma Rómverjar og taka bęši helgidóm vorn og žjóš.“

Viš yfirheyrsluna spurši ęšsti presturinn Jesś hvort hann vęri Kristur? Eftir aš hafa heyrt Jesś gefa jįkvętt svar og hlustaš į Jesś vitna ķ Danielsbók um Manns-soninn sitjandi til hęgri handar Gušs, sökušu ęšsti presturinn og žeir sem meš honum voru hann um gušlast sem samkvęmt žeirra lögum var daušarefsivert. 

Pontķus Pķlatus, rómverski landshöfšinginn dęmdi Jesś til dauša af žvķ aš hann sagšist vera konungur. Žaš leit śt fyrir aš Pķlatusi fyndist engin raunveruleg ógn stafa af Jesś en vegna eftirgangssemi mannfjöldans og yfirvalda Gyšinga valdi hann žann kostinn aš lįta krossfesta hann undir rómverskum andspyrnuhreyfingarlögum. Į skiltiš sem Pķlatus hengdi į krossinn stóš skrifaš: „Žetta er Jesśs, konungur Gyšinga.“

Jesśs var lķflįtinn af žeim sökum aš leištogar Gyšinga höfnušu žvķ aš hann vęri Messķas sem og Rómverjar sögšu engan óleyfilegan konung koma til meš aš lifa. Eigi aš sķšur geršist sį ótrślegi og óvęnti atburšur aš meš upprisunni ógildušust dómsśrskuršir bęši ķ gyšinglegum og rómverskum réttarsölum.

Samkvęmt rómverskum lögum um falskonunga aš žeir skulu deyja og fyrir aš leištogar Gyšinga trśšu ekki aš Jesśs vęri Kristur, umsnéri Guš įkvöršunum sķnum og stašfesti žess ķ staš aš Jesśs vęri meš žvķ aš rķsa upp frį daušum bęši konungur og Messķas.

Žetta stašfestir allt žaš sem Jesśs var aš kenna um föšur sinn, Gušs rķki, og hjįlpręšiš. Upprisan sannaši aš Jesśs var hinn raunverulegi Messķas og įsamt komu Heilags Anda, hófst nżr skilningur į Guši. Mikilvęgi upprisunnar į dögum Jesś var aš hśn stašfesti aš Jesśs var sį sem hann sagšist vera. 

Fyrir upprisuna höfšu lęrisveinarnir ekki skiliš til hlķtar žaš sem Jesśs hafši sagt žeim um dauša sinn og upprisu. Hins vegar, eftir aš hann reis upp frį daušum 40 dögum įšur en hann steig upp til himna, śtskżrši hann Ritninguna fyrir žeim og žį skildu žeir žęr.

Aš sjį Jesś ķ ljósi persónugervings meš dauša hans og upprisu varš hjįlpręšiš ašgengilegt öllum og var įstęšan fyrir žvķ aš postularnir bošušu Krist upprisinn ķ Postulasögunni. Žess vegna stašhęfšu rithöfundar Nżja Testamentisins aš upprisan sannaši aš Jesśs var Sonur Gušs.

Fimmtķu dögum eftir upprisuna eftir aš Jesśs var stiginn upp til himna, kom Heilagur Andi einnig ķ heiminn en į nżjan hįtt meš žvķ aš bśa sér staš innra meš trśušum. Žessir višburšir hvöttu lęrisveinana og frumkirkjuna til aš dreifa fréttunum um gjörvallan heiminn eins og hann žekktist į žeim tķma, aš Jesśs fyrir fórn sķna į krossinum, mannkyniš gęti oršiš sįtt viš Guš.

Fyrir lęrisveinana žį og fyrir okkur nś į dögum eru pįskarnir undirstaša kristinnar trśar og vonar. Fyrstu lęrisveinarnir žótt žeir hafi til aš byrja meš žurft aš kljįst viš brostnar vonir vegna vęntinga sinna, komust fljótlega aš žvķ, aš žar sem Jesśs reis upp frį daušum aš žaš sem hann gerši, sagši og lofaši var bęši satt og rétt. Žetta fylgir sögunni enn til dagsins ķ dag. Hinn upprisni Kristur sannaši gušdómleika sinn og trśveršugleika meš žvķ aš deyja fyrir syndir okkar og sķšan rķsa upp frį daušum. 

Vegna žess hvaš hann gerši, vitum viš aš allt sem hann sagši er bęši satt og rétt: aš viš frelsumst og öšlumst eilķft lķf, aš Heilagur Andi bśi innra meš okkur, aš viš höfum lof fyrir žvķ aš vera bęnheyrš, aš hann mun leišbeina okkur žegar viš bišjum hann um žaš. Biliš į milli okkar og Gušs hefur veriš brśaš. Viš erum hans börn og munum bśa meš honum aš eilķfu.

Vegna upprisunnar höfum viš fullvissuna um hjįlpręši Krists og fįum aš njóta góšs af innblęstri hans nś žegar ķ dag įsamt žeim heišri aš fį aš vera ķ tilvist hans um aldur og ęfi.

Fögnum žess vegna gildi pįskanna, ķ gęr og ķ dag og įfram inn ķ hiš eilķfa lķf. Glešilega pįska!

 



Pįskar - hin mikla hįtķš!

Easter—Yesterday, Today, and Forever!

Pįskar-ķ gęr, ķ dag og aš eilķfu!

Samantekiš efni eftir Peter Amsterdam 

Hvaša skilning lögšu upprunalegir lęrisveinar Jesś į upprisuna, allir žeir sem trśšu į hann į mešan hann bjó hér į jöršu? Hvernig tślkum viš žetta nś į dögum?

Um žaš leyti sem Jesśs neytti sinnar sķšustu kvöldmįltķšar, įsamt fylgjendum sķnum ašeins nokkrum klst. įšur en hann var handtekinn, sakfelldur og dęmdur til dauša, gįtu žeir skiliš aš Jesśs vęri hinn raunverulegi Messķas (frelsarinn sjįlfur) sem spįmenn Gamla Testamentisins höfšu sagt fyrir um. Samt sem įšur var skilningur žeirra nokkuš frįbrugšinn žeim sem viš žekkjum ķ dag.

Gyšingar ķ Palestķnu į fyrstu öld trśšu žvķ statt og stöšugt aš Guš myndi senda žeim Messķas og samkvęmt  tślkun žeirra į Ritningunni įttu žeir viš jaršneskan konung sem leysa myndi Ķsrael undan kśgun og yfirrįšum annarra žjóša sem beittu žį ofbeldi įržśsundum saman. Samkvęmt žessum skżringum įtti land fyrirheitanna aš vera jaršneskt rķki.

Skilningur lęrisveinanna aš Jesśs vęri Messķas til andlįts hans var enn sį sami og sama tślkunin. Žeir bjuggust viš žvķ aš Jesśs myndi verša smuršur til jaršnesks konungs ķ landi Ķsraels. Žetta hefur fastlega veriš hvatningin į bak viš beišni žeirra bręšra Jakobs og Jóhannesar aš fį aš sitja til hęgri viš Jesś og til vinstri handar viš hann žegar hann kęmist til valda. Meš öšrum oršum, žeir vildu fį stöšur frammįmanna žegar hann 

myndi rįša rķkjum ķ Ķsrael. Jafnvel eftir upprisuna, létu žeir samt sem įšur ekki af aš spyrja Jesś hvenęr hann myndi endurreisa Ķsrael eins og žaš vęri jaršneskt rķki.

Nżafstašnir atburšir żttu undir tilhlökkun žeirra. Žegar žeir sįu stóra hópa fólks flykkjast inn til Jerśsalem yfir pįskahįtķšina veifa pįlmagreinum og hylla Jesś sem konung. Žaš hlżtur aš hafa veriš spennandi fyrir lęrisveinana! Žeir pķlagrķmar sem ekki vissu hver hann var eša hvaš vęri eiginlega aš gerast beindu spurningum sķnum aš fylgjendunum sem svörušu: „Žaš er spįmašurinn Jesśs.“ Allan tķmann sem hann starfaši, lęknaši Jesśs fjölda sjśkra, mettaši žśsundir į yfirnįttśrulegan hįtt, talaši Gušs Orš meš valdi, og hann hafši nżlega reist vin sinn Lazarus upp frį daušum. Vinsęldir hans voru ķ hįmarki og svo viršist sem fólk hafi haft miklar vęntingar um aš hann vęri hinn vęntanlegi Messķas.

Žrįtt fyrir žetta allt saman var öllum žaš augljóst aš hér var ekki allt meš felldu. Innan fįrra daga var Jesśs ranglega įkęršur og grimmilega tekinn af lķfi eins lķtillękkandi og hęgt var. Messķasi var ętlaš aš draga heišingjana fyrir dóm en ekki aš žola sjįlfur óréttvķsi af žeirra völdum.

Žś getur rétt ķmyndaš žér hversu hrikaleg žessi įtakanlega atburarįs hlżtur aš hafa veriš fyrir lęrisveinana! Kennimašurinn sem žeir fylgdu, įstkęri Meistari žeirra sem žeir voru vissir um aš vęri Messķas, var dįinn. Žeir įttu viš mikla óvissu aš strķša og skorti kjark til aš standast žessa raun, en eins og sjį mįtti į tveimur žeirra sem voru į göngu ķ žorpinu Emmaus į degi upprisunnar. Hinn upprisni Jesśs nįlgašist žį og hóf göngu meš žeim. Ķ tengslum viš aš segja frį atburšunum sem voru aš gerast, sögšu žeir: „Vér vonušum, aš hann vęri sį, er leysa mundi Ķsrael.“ Žeir voru vondaufir og harmi slegnir vegna dauša hans.

Upprisan kom til meš aš breyta žessu öllu! Guš vakti hinn svokallaša ā€›misheppnaša’ Messķas upp frį daušum. Žaš hafši ekki veriš gert rįš fyrir žvķ hjį Gyšingum aš Messķas yrši reistur upp frį daušum, svo žaš leit ekki śt fyrir aš lęrisveinarnir eša Gyšingar almennt vęru aš bķša eftir aš sjį hvort Jesśs myndi uppfylla nokkra spįdóma ķ žvķ efni.

Stuttu fyrir atburšina hafši ęšsti presturinn komist aš žeirri nišurstöšu aš Jesśs skyldi deyja og męlti: „Ef vér leyfum honum aš halda svona įfram, munu allir trśa į hann, og žį koma Rómverjar og taka bęši helgidóm vorn og žjóš.“

Viš yfirheyrsluna spurši ęšsti presturinn Jesś hvort hann vęri Kristur? Eftir aš hafa heyrt Jesś gefa jįkvętt svar og hlustaš į Jesś vitna ķ Danielsbók um Manns-soninn sitjandi til hęgri handar Gušs, sökušu ęšsti presturinn og žeir sem meš honum voru hann um gušlast sem samkvęmt žeirra lögum var daušarefsivert. 

Pontķus Pķlatus, rómverski landshöfšinginn dęmdi Jesś til dauša af žvķ aš hann sagšist vera konungur. Žaš leit śt fyrir aš Pķlatusi fyndist engin raunveruleg ógn stafa af Jesś en vegna eftirgangssemi mannfjöldans og yfirvalda Gyšinga valdi hann žann kostinn aš lįta krossfesta hann undir rómverskum andspyrnuhreyfingarlögum. Į skiltiš sem Pķlatus hengdi į krossinn stóš skrifaš: „Žetta er Jesśs, konungur Gyšinga.“

Jesśs var lķflįtinn af žeim sökum aš leištogar Gyšinga höfnušu žvķ aš hann vęri Messķas sem og Rómverjar sögšu engan óleyfilegan konung koma til meš aš lifa. Eigi aš sķšur geršist sį ótrślegi og óvęnti atburšur aš meš upprisunni ógildušust dómsśrskuršir bęši ķ gyšinglegum og rómverskum réttarsölum.

Samkvęmt rómverskum lögum um falskonunga aš žeir skulu deyja og fyrir aš leištogar Gyšinga trśšu ekki aš Jesśs vęri Kristur, umsnéri Guš įkvöršunum sķnum og stašfesti žess ķ staš aš Jesśs vęri meš žvķ aš rķsa upp frį daušum bęši konungur og Messķas.

Žetta stašfestir allt žaš sem Jesśs var aš kenna um föšur sinn, Gušs rķki, og hjįlpręšiš. Upprisan sannaši aš Jesśs var hinn raunverulegi Messķas og įsamt komu Heilags Anda, hófst nżr skilningur į Guši. Mikilvęgi upprisunnar į dögum Jesś var aš hśn stašfesti aš Jesśs var sį sem hann sagšist vera. 

Fyrir upprisuna höfšu lęrisveinarnir ekki skiliš til hlķtar žaš sem Jesśs hafši sagt žeim um dauša sinn og upprisu. Hins vegar, eftir aš hann reis upp frį daušum 40 dögum įšur en hann steig upp til himna, śtskżrši hann Ritninguna fyrir žeim og žį skildu žeir žęr.

Aš sjį Jesś ķ ljósi persónugervings meš dauša hans og upprisu varš hjįlpręšiš ašgengilegt öllum og var įstęšan fyrir žvķ aš postularnir bošušu Krist upprisinn ķ Postulasögunni. Žess vegna stašhęfšu rithöfundar Nżja Testamentisins aš upprisan sannaši aš Jesśs var Sonur Gušs.

Fimmtķu dögum eftir upprisuna eftir aš Jesśs var stiginn upp til himna, kom Heilagur Andi einnig ķ heiminn en į nżjan hįtt meš žvķ aš bśa sér staš innra meš trśušum. Žessir višburšir hvöttu lęrisveinana og frumkirkjuna til aš dreifa fréttunum um gjörvallan heiminn eins og hann žekktist į žeim tķma, aš Jesśs fyrir fórn sķna į krossinum, mannkyniš gęti oršiš sįtt viš Guš.

Fyrir lęrisveinana žį og fyrir okkur nś į dögum eru pįskarnir undirstaša kristinnar trśar og vonar. Fyrstu lęrisveinarnir žótt žeir hafi til aš byrja meš žurft aš kljįst viš brostnar vonir vegna vęntinga sinna, komust fljótlega aš žvķ, aš žar sem Jesśs reis upp frį daušum aš žaš sem hann gerši, sagši og lofaši var bęši satt og rétt. Žetta fylgir sögunni enn til dagsins ķ dag. Hinn upprisni Kristur sannaši gušdómleika sinn og trśveršugleika meš žvķ aš deyja fyrir syndir okkar og sķšan rķsa upp frį daušum. 

Vegna žess hvaš hann gerši, vitum viš aš allt sem hann sagši er bęši satt og rétt: aš viš frelsumst og öšlumst eilķft lķf, aš Heilagur Andi bśi innra meš okkur, aš viš höfum lof fyrir žvķ aš vera bęnheyrš, aš hann mun leišbeina okkur žegar viš bišjum hann um žaš. Biliš į milli okkar og Gušs hefur veriš brśaš. Viš erum hans börn og munum bśa meš honum aš eilķfu.

Vegna upprisunnar höfum viš fullvissuna um hjįlpręši Krists og fįum aš njóta góšs af innblęstri hans nś žegar ķ dag įsamt žeim heišri aš fį aš vera ķ tilvist hans um aldur og ęfi.

Fögnum žess vegna gildi pįskanna, ķ gęr og ķ dag og įfram inn ķ hiš eilķfa lķf. Glešilega pįska!

 


Falleg Sįl

1

Falleg sįl svo full af bjarma,

blķšlega hśn žerrar hvarma.

Ljós sem lżsir allar nętur

fyllt er friši, ljśt žaš lętur.

Englar syngja um dżršarlöndin,

fögur er sś geislaströndin.

Ljśft er žar aš vera og bśa

mešal žeirra sem elska og trśa.

 

Höf. (Gušbjörg Fortune Siguršardóttir)

1

 


Um bloggiš

Framtíðarsýn

Höfundur

Guðbjörg Fortune Sigurðardóttir
Guðbjörg Fortune Sigurðardóttir
Ég lķt į góšar bękur sem lifandi fjįrsjóš fullar af speki og góšum rįšum sem hęgt er aš tileinka sér og fara eftir en til žess žarf kraft, reynslu og andagift og stöšurlyndi ef vel į aš fara.
Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • 08.following-star-636x322
  • nine devotionals large
  • 878af4972e07916863ae909a162bf74b L
  • 12.At-the-close-of-the-year-636x322
  • 13.What-will-you-give-Me-636x322

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.8.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 0
  • Frį upphafi: 82

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 0
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband